No.563
Žaidžiau, žaidžiu, žaisiu.
Zona…
Zona negailestinga, kupina mistikos, išdavysčių, politinių intrigų, visokio mąsto nusikaltėlių, mutantų ir visko, ko žmogaus galvą neįmanomą suprasti.
Kas gi vilioja tiek žmonių į tokią vietą?
Vienus vilioja turtai, kiti bėga nuo teisėsaugos, treti neturėjo kito pasirinkimo.
Tačiau čia jokių turtų nėra. Pasakos apie beribius turtus pardavinėjant neregėtus, antgamtinius artifaktus, kurie mėtosi vos ne ant kiekvieno kampo tėra miražas. Jeigu ir surasi kelis(ir jeigu nemirsi nuo radiacijos ar pavydaus bandito kulkos) už juos gausi vos kelis rublius, kad užtektų ant šovinių ir binto. Didžiausias turtas kokį turėsi bus tavo galva, tavo kostiumas, ginklas, kelios šovinių dėžutės ir pirmosios pagalbos vaistinėlė.
Tiesa, teisėsaugos čia nėra. Yra tiktais nerašytos išgyvenimo taisyklės, kurių nesilaikant greitai tapsi chimeros vakariene, arba su kinžalu nugaroje. Tačiau kaip ir viskas Zonoje tos taisyklės keičiasi, mainosi greičiau, nei kas spėja jas užrašinėti. Galima sakyti, bėgdamas nuo vilko, užbėgai ant nuo radiacijos sulaukėjusio ir mutavusio nematomo gyvio(?), kuris tik ir taikysis tave užmušti ir pasivaišinti krauju.
Zonoje visi lygūs, mirtis visus vienodai išlygina. Ar tai būtų mirtis nuo kulkų, ar ne vietoj ir ne laiku atsiradusios anomalijos kuri suplėšo tavo kūną į gabalėlius dėka, ar išbadėjusių klajojančių šunų gaujos antpuolis. Zona visiems vienodai smogia. Draugystės ir paliaubos čia laikinos, vakarykščiai draugai bus rytojaus priešai. Žalių stalkerių paskutinis regėtas vaizdas - bendrakeleivis, kurį laikei ginklo broliu, besirausiantis po tavo kišenes, kol tu springsti savo krauju, sukeltų, kelių makarovo kulkų į nugarą.
Jeigu vis dėlto sumanei žengti į Zoną, prisimink vieną. Tu čia pasiliksi amžinai, nesvarbu gyvas ar miręs. Kartą įžengus į Zoną niekada jos pilnai nepaliksi. Prarasi dalelę savęs ir įgausi dalelę jos. Zona tave visados šauks sugrįžti atgal.
No.564
>jis nestalkina IRL
No.567
>>566Čia toks žaidimas, bet ne kompiuterinis (nors galima žaisti ir kompiuteriu)
No.574
Misery 2.2