TA paveiksliukas skausmingas.
>>1461>Audio-TechnicaMano juodaodžių rasės atstovas.
Pats turėjau ATH-T500, dabar jau pusmetį sėdžiu su studijinėm ATH-M50x - pic related, ne mano. Pper savo senas Logitech kolonėles stengiuos neklausyt muzikos - nekokybiškos, pradeda plyšt ant aukštesnio volume, bosas skandina kitus dažnius (pačios kolonėlės nesireguliuoja, tad tik per software - o net ir čia tai nepadeda).
Perėjimas buvo beveik kaip nuo Skullcandy earbuds prie T500 - nesveikos ausinės ir jei investuot norėsit į geresnes ausines - Audio Technica all the way (nesakau, kad kitos blogos).
Tiek patogumas, tiek garsas (ypač ant būgnų girdisi - lyg visai kitoks compression jų būtų) visai kas kita. Vienintelis blogas dalykas - daugiau niekada nebegalėsiu klausyt muzikos su prastesnėm ausinėm.
Kokybė. Hm. Dariau kaip tik prieš porą dienų testus su įvairiais ripais - 320kbps MP3, įprastu FLAC ir vinyl ripais (24-96 ir 24-192) - jie atitinkamai užima maždaug po 100MB, 300MB, 850MB ir 1.5GB.
Ausines kišau tiesiai į kompą, jokių external soundcards ar stiprintuvų.
Rezultatai:
320kbps MP3 virtually niekuo nesiskiria nuo FLAC. Turbūt pasijaučia tik kai kuriais atvejais, kai daugiau užimtumo garso spektre yra, bet įprastai (bandžiau su akustinės gitaros track, akustinės+armonikėlės, elektrinės gitaros, elektrinės gitaros+boso, elektrinės gitaros+boso+būgnų ir elektrinės gitaros+boso+būgnų+vokalo track'ais (elektrinę išbandžiau ir distorted trackuose, ir ne) 1982, 2000, 2002 ir 2004 metų skirtingais įrašais/grupėmis/žanrais) - nieko. Blind testo rezultatai buvo tokie patys, kaip ir įprasto.
O tada atėjo Vinyl rip metas.
24-192 ir 320kbps skirtumas beveik toks pat, koks yra tarp 128kbps ir 320kbps MP3 - kai track'as labiau užimtas, skirtumas milžiniškas - instrumentai turi savo stipresnes vietas, nėra išplaukę ir susilieję su kitais instrumentais. Buvo malonu klausyt, jausmas beveik kaip su naujom ausinėm. Net akustiniame track'e skirtumas buvo didžiulis - erdvė jautėsi kaip erdvė, o ne kaip kažkokia plokščia garso siena (garso siena šįkart blogąja prasme), vokalas daug skaidresnis, net lūpinė armonikėlė skambėjo kažkiek švariau.
Tarp 24-192 ir 24-96 didžiulio skirtumo nepajaučiau, bet jis be abejonės, yra, tik gal ne toks, kad kažką galima būtų išskirt. Labiau skiriasi pats skambesys, bet jau kuris kokybiškesnis, tai negaliu pasakyti, labiau atrodė, kad apples ir oranges. Tačiau gali būti, kad čia jau pačios ripperio aparatūros nuopelnas arba pakišta koja.
Bet dabar pats svarbiausias klausimas - ar verta? 80-120MB 320kbps MP3 ar 850MB-1.5GB 24-96/24-192 vinyl rip FLAC. Greičiausiai, kad ne. Šiuo metu mano library yra 357 albumai (turbūt apie 330 pilnų ir normaliai klausomų - ne po kartą ar du pervarytų - tokius neklausomus/nepatikusius ištrinu) ir didinti užimamos vietos skaičių 8-15 kartų ne tik kad nepatogu, bet ir neapsimoka. Dažnai muziką klausau ne namuose, o į kortelę viso library sukelti nepavyktų, jau nekalbant apie tai, kad ne visą muziką įmanoma rasti tokia kokybe. Dėl kokybės "pajautimo" galima būtų nusipirkti nešiojamą stiprintuvą, bet tai nėra labai patogu - mažų mažiausiai (no pun intended) jis didesnis už mano telefoną ir kaina neatitinka gėrio, kurį gauni už nemažą sumą.
Klausant kompiuteryje atrodytų kaip ir viskas gerai, jei nepaisant atsisiuntimo sunkumų (jei pirkti aukštos rezoliucijos/bitrate muziką tai išvis susiduriam su Google+ aktyvumo parduotuvėm (Pono neva bandys tai pakeist)) - jei dar nusipirkti išorinę garso kortą/stiprintuvą, tada ne tik, kad verta, bet net ir būtina taip pat, kaip būtina siųstis 1080p filmus ant normalaus dydžio monitorių.
Reziume:
Kompiuteryje naudoju Hear soft'ą (panašus į SRS ar DFX), kurio dėka 320kbps ar taip ar taip skamba geriau, nei įprastai - gal kartais net netoli 24-96, todėl vietos neaukosiu. Kai kada nors pirksiu audiofilišką stiprintuvą, tada teks pirkt ir papildomą hard'ą, ir keist klausymo įpročius.